miš 11.maķ 2022
Reglurnar sem aš viš elskum aš hata
Frķmśrara krįin
IFAB
Mynd: IFAB

Mynd: Fótbolti.net - Eyjólfur Garšarsson

Um fįtt er rifist af jafn mikilli heift og įstrķšu eins og dóma og reglur ķ knattspyrnu og žaš er vissulega hluti af leiknum. Sumir hafa jafnvel langmest gaman af žvķ. Knattspyrnan er hįtt ķ 200 įra gömul og reglur leiksins hafa tekiš miklum breytingum og er sś saga mjög įhugaverš.



Žaš hófst į krįnni

Ķ stórum drįttum mį segja aš grunnur alžjóšlegra fótboltareglna hafi veriš lagšur į frķmśrara krįnni ķ Blackheath į Englandi įriš 1863. Žar voru settar 13 reglur skrifašar nišur ķ minnisbók Ebenezer Morley sem varš fyrsti ritari fyrsta fótboltasambandsins sem viš žekkjum undir nafninu FA. Žar var mešal annars stęrš vallarins įkvešin og stęrš marksins sem hafši enn enga žverslį. Bannaš var aš fęra boltann meš hendinni og fella andstęšinginn meš aš sparka ķ sköflung hans en žetta var gert til aš ašskilja leikinn frį rugby.

 23 įrum seinna įriš 1886 uršu önnur tķmamót žegar IFAB var stofnaš af bresku ašildarfélögunum og tók sér žaš hlutverk aš bera įbyrgš į lögum og reglum knattspyrnunnar sem var aš breišast śt um heiminn į ógnarhraša. Ašildarfélögin voru ensku, skosku, velsku og noršur ķrsku samböndin og hafa žau stjórnaš reglum leiksins frį žeim tķmapunkti til dagsins ķ dag. Žaš er ekki fyrr en 1913 sem FIFA bętist viš sem rödd allra annara ašildarfélaga ķ heiminum. FIFA hefur 4 atkvęši en hin félögin hafa hvert 1 og 6 atkvęši žarf til aš samžykkja reglur.

 Žetta eru varšhundar knattspyrnureglnana og ķ stuttu mįli mį segja aš tilgangur og žróun žeirra hafi žaš aš markmiši aš gera leikinn skemmtilegri, hrašari, sanngjarnari og auka möguleika į žvķ aš fleiri mörk verši skoruš.

Breytingar sem gera leikinn betri

 Sem dęmi um vel heppnašar breytingar sem sannarlega hafa gert leikinn betri mį nefna aš įriš 1912 var markmönnum bannaš aš hlaupa śt um allan völl og taka boltann meš höndunum nś mįttu žeir ašeins gera žaš innan vķtateigs.

Įriš 1925 var rangstęšureglunni breytt śr žriggja manna reglu yfir ķ tveggja manna ž.e.a.s. aš leikmašur er réttstęšur į mešan žaš eru 2 andstęšingar milli hans og marksins t.d. markmašur og varnarmašur. Žessi regla er augljóslega sóknarmanni ķ hag sem hefur žį betri möguleika aš komast ķ marktękifęri.

Ef viš hoppum töluvert fram ķ tķmann til įrsins 1990 žį var önnur mikilvęg breyting gerš į rangstöšureglunni en žį var sóknarmašur réttstęšur ef hann var samsķša nęstaftasta varnarmanni (markmašur er oftast sį aftasti). Į sama įri var įkvešiš aš brot į sóknarmanni ķ augljósu marktękifęri vęri brottrekstrarsök af vellinum. Rautt spjald!

Sķšasta stóra breytingin į knattspyrnureglunum var įriš 1992 en žį mįtti varnarmašur ekki lengur senda į markmann og markmašur taka boltan upp meš höndunum. En žaš hafši veriš misnotaš til aš tefja leikinn žannig aš varnarmenn og markmenn gįtu spilaš sķn į milli sem var alveg ęvintżralega leišinlegt.

Meiri sóknarbolti

 Allar žessar breytingar sķna okkur įkvešna tilhneigingu. Hśn er sś aš sóknarmönnum sé gefiš aukiš tękifęri į kostnaš varnarmanna sem gerir leikinn augljóslega hrašari og skapar fleiri marktękifęri. Žaš gerir leikinn skemmtilegri fyrir įhorfendur og žaš žarf varla aš taka žaš fram aš atvinnumannaknattspyrna er ekkert įn įhorfenda.

Hér hefur veriš fjallaš um įhrif reglubreytinga ķ gegnum įrin. Ķ nęstu grein ętla ég aš skoša hina hlišina. Įhrifin hafa ekki alltaf veriš jafn jįkvęš og hagsmunir ķžróttarinnar og įhorfenda ekki alltaf veriš hafšir ķ fyrirrśmi.